- kvaitinamai
- kvai̇̃tinamai prv. Kvai̇̃tinamai kvepė́jo iẽvos.
.
.
kvaitinti — kvaĩtinti, ina, ino 1. caus. kvaisti 1: Supimas kvaĩtina galvą DŽ. Studentas darė įspūdį, kad jį amžinai kvaitina vienoks ar kitoks juslinis sutrikimas rš. kvaĩtinamai adv.: Jis kalbėjo kvaitinamai greitai ir dusliu balsu rš. Kvaitinamai ūžė… … Dictionary of the Lithuanian Language